Prokuradór-Jerál sira uluk nian

Ana Pessoa

Procuradora-Jerál Repúblika   (2009 – 2013)

Dr. Ana Pessoa

Ana Maria Pessoa Pereira da Silva moris iha loron-5, fulan-Janeiru, tinan-1956, iha Munisípiu Bobonaro.

Iha fulan-Janeiru, tinan-1981, hasai Lisensiatura iha  Direitu hosi Universidade Eduardo Mondlane, Maputo, Repúblika Mosambike, país ne’ebé nia ezerse mós funsaun sira iha área jurídika hosi tinan-1980 to’o tinan-1999.

Nu’udar  Prokuradora Repúblika Provinsiál iha Tribunál Popular Provinsiál Maputo nian no, hosi fulan-Setembru, tinan-1981, to’o  fulan-Outubru, tinan-1989, nu’udar Juíza iha  Seksaun Sível no Jurisdisaun Menór sira iha Tribunál ne’e duni.

Tuirmai, nia servisu nu’udar Jurista Investigadora iha Ministériu Justisa Mosambike nian, no, hosi tinan-1990 to’o tinan-2000, nu’udar Diretora Nasionál Investigasaun no Lejizlasaun Órgaun ida-ne’e nian.

Iha finál tinan-1999, nu’udar Membru  Misaun Konjunta ba Rekoñesimentu Banku Mundiál nian ba área judisiária iha Timor-Leste. Durante períodu hosi Administrasaun Tranzitória Nasoins Unidas, hosi tinan-2000 to’o tinan-2002, nu’udar Ministra Administrasaun Interna no Justisa. Nu’udar mós Deputada iha Asembleia Konstituinte Timór-Leste, tuirmai nia okupa mós, hosi fulan-Abril, tinan-2003, to’o fulan Juñu, tinan-2005, kargu sira hanesan Ministra Estadu, Ministra Prezidénsia Konsellu Ministru sira nian no Ministra Administrasaun Estatál Interina.

Hosi fulan-Juñu, tinan-2006, to’o fulan-Setembru, tinan-2007, nu’udar Ministra Administrasaun Estatál iha II no III Governu Konstitusionál  Timor-Leste nian. Iha fulan-Agostu, tinan-2007, nia fila hikas ba Parlamentu Nasionál nu’udar Deputada.

Nu’udar feto dahuluk ne’ebé hetan nomeasaun ba kargu Prokuradór-Jerál Repúblika, nia simu pose hosi Prezidente Repúblika, José Ramos-Horta, iha loron-26, fulan-Marsu, tinan-2009.

Durante ninia mandatu, nia hola medida hirak ne’ebé asegura kontinuidade iha prosesu konsolidasaun ba servisu sira Ministériu Públiku nian iha país tomak, hodi kompleta edifísiu sira Prokuradoria Repúblika Distritál sira, sosa transporte no harii rezidénsia ofisiál ba servisu Prokuradór no ofisiál justisa sira iha Distritu sira Baukau, Suai no Oekuse.

Estabelese tiha mós delegasaun sira Ministériu Públiku nian iha Distritu Vikeke, Ermera no Bobonaro no, iha loron balun molok ramata nia mandatu, iha loron-15, fulan-marsu, tinan-2013, nia inaugura tiha edifísiu foun Prokuradoria Repúblika Distritál Dili, ne’ebé harii durante nia jestaun.

Kona-ba organizasaun no funsionamentu, nia estabelese  mós Servisu Apoiu Tékniku Administrativu Prokuradoria Jerál Repúblika (SATA), ho Diresaun Nasionál rua: Finansas no Orsamentu ho Administrasaun no Rekursu Umanu.

Ana Pessoa mós hahú prosesu inventariasaun ba patrimóniu MP nian no define tiha estabilidade iha karreira profisionál funsionáriu sira nian.

Relasiona ho jestaun no kontrolu, nia estabelese tiha mós  produsaun obrigatória kona-ba relatóriu estatístika no atividade mensál, trimestrál no anuál, ba órgaun hotu-hotu no servisu sira Ministériu Públiku nian.

Iha tinan-2010, nia estabelese tiha mós Sistema Informátiku ba Jestáun ba Inkéritu (SIJI), ne’ebé hafoin adota hosi operadór justisa nian sira seluk, inklui mós Tribunál sira, Polisia Nasionál Timór-Leste, ho Diresaun Servisu Prizionál sira. Hamutuk ho Sistema Informátiku Jestaun ba Inkéritu sira, nia kria mós númeru úniku inkéritu kriminál nian (NUC), oinsá bele evita duplikasaun rejistu ba inkéritu sira no iha tempu ne’e duni, permite ninia akompañamentu hahú hosi notísia krime to’o arkivamentu, hodi fasilita relasaun entre sidadaun sira no justisa kriminál.

Nia kria mós Kuradoria sira ba Menór iha Dili no Oekusse, no estabelese prioridade iha investigasaun ba kazu sira korrupsaun no prosesu krime sira ne’ebé envolve ajente Polísia nian no elementu F-FDTL sira nu’udar arguidu.

Maibé, nota ne’ebé markante iha ninia mandatu mak orienta liu bá kapasitasaun rekursu umanu liuhosi programa sira formasaun nian ne’ebé realiza iha rai-laran no rai-liur.

Durante ninia mandatu realiza tiha formasaun 87, hodi kobre área hotu-hotu hosi intervensaun Ministério Público nian, no abranje funsionáriu no majistradu sira.

Iha tinan -2011, realiza tiha kursu rua dahuluk ba formasaun ofisiál justisa nian no, iha tinan tuir mai, konsege hetan aprovasaun ba proposta hosi Prokuradoria Jerál Repúblika ne’ebé estabelese karreira espesiál ba ofisiál justisa sira.

 


Longuinhos Monteiro

Procurador-Geral da República   (2001 – 2009)

Longuinhos Monteiro

Longuinhos Rabindranatha Tagore Domingues de Castro Monteiro moris iha munisípiu Bobonaro, iha loron-20, fulan-dezembru, tinan-1968.

Nia hahú ninia estudu iha nivel universitáriu iha tinan-1988 no hasai Lisensiatura Direitu iha Universidade Pendidikan Nasional, Denpasar, Bali – Indonézia. Bainhira ramata nia estudu, hetan Prémiu “Paramitha Sadhuguna Nugraha” hosi Kopertis Wilayah VIII Bali nu’udar finalista universitáriu di’ak liu iha tinan-1994.

Iha loron-7, fulan-janeiru, tinan-2000, hetan pose hosi Reprezentante Nasoins Unidas iha Timor-Leste, Sergio Vieira de Mello, nu’udar juís instrusaun hola parte nu’udar grupu dahuluk jurista rekrutadu hosi Administrasaun Tranzitória Nasoins Unidas iha Timor-Leste.

Hosi fulan-Juñu to’o fulan-Outubru, tinan-2001, sei iha períodu Administrasaun Tranzitória Nasoins Unidas nian, nia asume mós kargu Adjuntu Prokuradór-Jerál nian ba Krime Komun sira no, iha loron-16, fulan-Outubru, tinan-2001, hetan nomeasaun hosi Administradór Tranzitóriu Nasoins Unidas nian iha Timor-Leste nu’udar timoroan dahuluk hodi okupa pozisaun Prokuradór-Jerál.

Ninia funsaun uluk nian, hanesan Adjuntu PJR ba Krime Komun sira, okupa hosi Amândio de Sá Benevides, enkuantu kargu Adjuntu PJR ba Krime Grave sira sei okupa hela hosi jurista internasionál sira ne’ebe sei substitui periodikamente.

Iha tinan-2002, ho aprovasaun Konstituisaun Repúblika Demokrátika Timór-Leste nian, no restaurasaun independénsia, define hikas fali servisu sira Prokuradoria Públika nian. Nune’e, mosu Ministériu Públiku, nu’udar  órgaun konstitusionál independente ida, integradu iha podér judisiál ho funsaun sira hodi reprezenta Estadu; ezerse asaun penál; halo defeza ba menór, auzente no inkapás sira; defende legalidade demokrátika no promosaun hodi kumpre lei.

Maske Prokuradór-Jéral hetan nomeasaun hosi Administradór Tranzitóriu iha tempu UNTAET nian, nomeasaun ne’e kontinua la’o laiha interrupsaun hafoin restaurasaun independénsia, haktuir artigu 3.º hosi Dekretu-Lei n.º 2/2002. Iha fulan-jullu, tinan-2006, Prezidente Repúblika iha tempu ne’ebá, Kay Rala Xanana Gusmão, fó tiha segundu mandatu ba Longuinhos Monteiro nu’udar Prokuradór-Jerál Repúblika, tuir kedas nomeasaun Ivo Valente nu’udar Adjuntu Prokuradór-Jerál Repúblika.

Estatutu Ministériu Públiku nian, aprovadu liuhosi Lei n.º 14/2005, hosi loron-25, fulan-setembru, diploma sentrál ne’ebé regula tiha dispozisaun konstitusionál ne’e dezenvolve no, ikusmai, hetan aprovasaun durante ninia mandatu.

Kona-ba rezultadu sira hosi ninia asaun, Longuinhos Monteiro investe tiha iha infraestutura Ministériu Públiku nian halo reabilitasaun no/ka konstrusaun Prokuradoria Republika Distritál sira Suai, Oekuse no Baukau  no, loron balun molok hakotu nia mandatu, konsege finaliza tiha mós konstrusaun edifísiu Prokuradoria Jéral Repúblika, ne’ebé inaugura iha loron-27, fulan-Marsu, tinan-2009.

Monteiro mós estabelese no husik tiha kompletamente operasionál Konsellu Superiór Ministériu Públiku, ne’ebé halibur hamutuk ba dala uluk iha fulan-Agostu, tinan-2007, ho tan Inspesaun Ministériu Públiku nian no Servisu Sentrál Tradusaun no Interpretasaun Prokuradoria Jerál Repúblika nian.